- šąšlava
- šą́šlava sf. (1) KŽ, Krš, Pvn, šąšlavà (3a) žr. sąšlava: 1. Šą́šlavų privežė, privertė DūnŽ. Kokią šąšlavìkę randa i bamba DūnŽ. ^ Kai merga baudas tekėti, tai ir šąšlavà ant skiedryno kruta (visi apkalba) Krž. Kaip tik šą́šlava visur trinas (apie tinginį) DūnŽ. Ko čia šoki kai šą́šlava prieš šluotą! (sakoma, kai jaunesnis priešinasi vyresniam) Rs. 2. Tokia šą́šlava, nevėkšla paskutinė buvo DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.